Neuralų Tinklai Manekenams: Dirbtinis Intelektas Ir žmogaus Protas

2023 Autorius: Gordon Kinson | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-08-25 02:48

Pastaraisiais metais frazės „dirbtinis intelektas“, „mašininis mokymasis“, „dirbtiniai neuroniniai tinklai“vis dažniau skamba mokslininkų ir naujienų žiniasklaidos pranešimuose, o sąmokslo teoretikai skambina pavojaus signalais, prognozuodami artėjantį mašinų sukilimą artimiausiu metu. Kaip greitai elektroninis procesorius pranoks žmogaus smegenis ir ar verta dabar pulti skalbimo mašiną - medžiagoje suprantame toliau.

Neuroniniai tinklai paprastais žodžiais

Vengiant sudėtingų formuluočių ir daugybės terminų, nervų tinklas lengviausiai apibūdinamas kaip prietaisas, veikiantis žmogaus smegenų principu. Neuroniniai tinklai gali būti labai skirtingų tipų (konvoliuciniai, pasikartojantys, tiesioginiai sklidimai ir kt.), Skiriasi užduoties tipu (analizė, prognozavimas, modelio atpažinimas ir kt.) Ir struktūra, tačiau bet kokiu atveju tai yra tam tikras matematinis modelis, pateiktas programinės ir aparatinės įrangos pavidalu ir kurio tikslas išmokti daryti išvadas iš atnaujintų duomenų, pavyzdžiui, asmeniui, priimančiam tam tikrą gyvenimo sprendimą.

Kuo skiriasi įprasta programa nuo neuroninio tinklo?

Pagrindinis skirtumas tarp neuroninio tinklo ir įprastos kompiuterinės programos yra gebėjimas mokytis. Tai yra, neuroninio tinklo operacijos rezultatas gali būti pagrįstas duomenimis, kurių nebuvo mokymo etape.

Trumpa neuroninių tinklų atsiradimo istorija

Žmonės pradėjo galvoti apie neuroninių tinklų kūrimą tobulėjant neurofiziologijai. Kuo daugiau informacijos mokslininkai gavo apie savo smegenyse vykstančius procesus, tuo platesnės perspektyvos atsivėrė neuroniniams tinklams. Pagrindinė problema iki 20 amžiaus buvo rimtų duomenų rinkinių trūkumas - tyrinėtojai turėjo daugiausia dirbti su tekstais, kurti semantinius kalbų žemėlapius, mokyti programas atpažinti sintaksines struktūras ir kt.

Viskas pasikeitė atsiradus ir išplitus internetui. Šiandien neuroninių tinklų, įskaitant daugialypės terpės bibliotekas, mokymui yra prieinamas didžiulis duomenų kiekis. Dėl tokios bazės žmonės gali investuoti mažiau darbo jėgos kurdami programas, naudodamiesi neuroninių tinklų mokomumu. Pavyzdžiui, „PROMT“vertimo programinė įranga investavo didžiulį kiekį kalbininkų ir programuotojų darbo valandų, o „Google Translate“tarnyba artimiausiu metu galės pateikti geresnį rezultatą, naudodama daug mažiau autorių pastangų, remdamasi milžiniška teksto baze.

Neuroninių tinklų pavyzdžiai

Dirbtinis intelektas ir neuroniniai tinklai jau yra gana tvirtai įsitvirtinę mūsų gyvenime. Atliekant bandymus 2012 m., Evgeny Gustman pokalbių botas, mėgdžiodamas berniuką iš Odesos, sugebėjo įtikinti daugiau nei 20% ekspertų, kad jis yra tikras asmuo. Po 3 metų „Sonya Guseva“apgavo 47% teisėjų. Pavyzdžiui, tokio neuroninio tinklo efektyvumą interneto rinkodaroje sunku pervertinti.

Prisimenate filme „Aš, robotas“, kur Willo Smitho personažas paklausė mašinos, ar ji gali sukurti simfoniją ar sukurti meno šedevrą? 2016 m. Japonijos Hakodate universiteto mokslininkai sukūrė programą, kuri savarankiškai parašė knygą „Diena, kai kompiuteris rašo romaną“. Ši knyga pateko į literatūros konkurso finalą ir aplenkė 1450 žmogaus autorių.

Artima ateitis

Futuristas Ray Kurzweilas teigė, kad visavertį dirbtinį intelektą žmonės sukurs 2029 m. Daugelis šį vertinimą laiko per daug pesimistišku. Jau 2022 m. IBM ir Šveicarijos politechnika iš Lozanos žada parodyti veikiantį žmogaus smegenų modelį. Norėdami suprasti mastą, galite nurodyti šiuos skaičius:

• Vidutiniškai smegenys turi 8,6 milijardo neuronų
• Kiekvienas neuronas gali turėti vidutiniškai apie 2 tūkstančius procesų;
• Iš viso tai yra apie 150 trilijonų sinapsių;
• Paprastai kiekviena sinapsė yra tūkstančiai molekulinių veiksnių;
• Apytiksliai tariant, žmogaus smegenys susideda iš 150 kvadrilijonų tranzistorių, o galingiausiuose dirbtiniuose procesoriuose tranzistorių skaičius vos viršija 10 milijardų.

Žinoma, šiuo atveju organinių smegenų veikimo dažnis yra daug mažesnis už mašiną.

Tačiau žmogaus smegenys turi natūralių apribojimų. Dirbti reikia daug energijos (iki 20% visų kūno sudegintų kalorijų), o dydžio negalima žymiai padidinti. Žmogaus sukurto prietaiso atveju šių ribų galima nepaisyti ir sukurti daug didesnį analogą su bet kokiu energijos suvartojimu. Tiesą sakant, žmogus iš visų jėgų negalės suvokti milijono neuronų turinčio tinklo masto (taip galima įsivaizduoti galaktikos dydį), ir jei jų skaičius išaugs tūkstančius kartų, tada bus gana sunku nuspėti tokios sistemos galimybes.

Taip pat žiūrėkite:

• Įdomūs faktai iš viso pasaulio: 30 trumpų nuostabių istorijų, apie kurias galbūt nežinote.
• 10 geriausių visų laikų koncepcinių automobilių (ateities automobilių): BMW, „Volvo“, „Subaru“, „Bentley“.
• Kokie telefonai buvo naudojami prieš „iPhone“: 10 populiarių modelių (vaizdo įrašas).